vogtinis

vogtìnis, -ė adj. (2) 1. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ vagiant įgytas: Vogtìnė kepurė P.Skar (Pgr). ║ DŽ, NdŽ su vogimu susijęs: [Birmoje] praktikuojamos vogtinės ir pirktinės vestuvės EncIII1121. | prk.: Šalia paprastųjų prapjūvų buvo ir vad[inamosios] vogtinės LEXVI82. Prie nepritekliaus duonos priskiriama „vogtinė“ (neprinokusių rugių varpų) duona rš. 2. paslėptas, nematomas, slaptas, pasalūniškas: O toji „laimė“ buvo ne daugiau kaip tik gražus mergelės šyptelėjimas arba nedrąsus vogtinis pabučiavimas Vaižg. [Viršila] pažengė dar porą lėtų vogtinių žingsnių rš.